BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar prancūzai tars “ne”?

Taigi šį savaitgaį prancūzai referendume balsuos dėl Europos konstitucijos ir reikalai krypsta į tą pusę, jog jie pasakys „ne“. O kas tada? Jau ir dabar euras valiutų rinkoje silpnėja nes spekuliantai tikisi, jog gerai su Europa nebus, bet kaip gi bus iš tikrųjų?

Tos pačios konstitucijos 443.4 straipsnyje (arba šios sutarties 103 puslapyje, kuri buvo priimta Tarpvyriausybinės konferencijos metu) teigiama:

Konferencija
pažymi, kad jei, praėjus dvejiems metams po Sutarties dėl Konstitucijos
Europaipasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių yra ją
ratifikavusios, o viena ar daugiau valstybiųnarių yra susidūrusios su
sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti
EuroposVadovų Tarybai.

Iš to galima daryti išvadą,
jog Europos konstitucijai tikrai atėjo paskutinioji, jeigu ją atmeta
daugiau nei 6 narės. Iš šio straipsnio taipogi galima teigti, jog
Europos sąjungos narės turi teisinį įsipareigojimą viena kitai visomis
išgalėmis siekti, jog Europos sąjungos konstitucija įsigaliotų.

Kol
kas negalima žinoti, ko reikės imtis Europos Vadovų Tarybai, jeigu
prancūzai tars „ne“ — tam reikia palaukti, kol balsuos visi Europos
sąjungos nariai, o paskutinieji iš jų (britai ir čekai) ruošiasi
balsuoti 2006 metų vasarą. Tad bent jau bus metai laiko apmąstyti, ką
daryti toliau. Be prancūzų Europos sąjungos konstitucijos vis tiek ES
nepriims, bet gal per tuos metus bus sugalvotas planas „B“.

Rodyk draugams

Carlo Carretto: Laiškai iš dykumos

Trumpa knygelė, kurią suskaičiau per vakarą, ir kuri sukėlė šiek tiek įdomių minčių. Carlo Carretto
tapo Mažųjų Brolių ordino nariu ir gyveno atsiskyręs Saharoje, o
„Laiškai iš dykumos“ yra jo mintys ir filosofija apie tai, ką jis joje
rado.

Viena svarbiausių ir įdomiausių šios knygelės minčių yra
ta, jog Dievo neįmanoma suprasti, jo išprotauti, todėl ir nereikia
niekur jo ieškoti bandant pagrįsti jo egzistavimą argumentais ar
išvedžiojimais. Pagrindinis dalykas, kurio reikia, tėra tikėjimas ir
meilė, o šituos dalykus galima lengviausiai gauti gyvenant paprastai,
nesigilinant į teologinius ir filosofinius dalykus, neieškant priekabių
kitų žmonių tikėjime, priimant viską paprastai kaip vaikui. Dar labai
svarbu nusižeminti, suprasti, jog esi tik Dievo įrankis ir žinoti, jog
meilė negali būti egoistiška, ir meilės kelias nėra lengvas.

Visgi ta mintis „negalvok, nes Dievas priimamas ne protu, o širdimi“ turbūt yra stiprioji knygelės dalis.

Rodyk draugams

Sigmund Freud: Psichoanalizės įvadas

Pabaigiau skaityti S.Froido paskaitų konspektus apie
psichoanalizę. Kadangi tai paskaitų konspektai, tai jie labai lengvo
stiliaus, su daug pavyzdžių, nors ten į galą prasidėjo gauruoti
išvedžiojimai apie libido ir ego santykius, kurie man kaip
neišsilavinusiam psichologijos srityje buvo ganėtinai sudėtingi ir ne
itin įtikinantys.

Psichoanalizės įvadas pradedamas išsamiu
pasakojimu apie riktus („riktas“ - tai toks reiškinys, kai norint
pasakyti viena, netyčia pasakoma kita, arba kai netyčia įterpiamas koks
nors nebūdingas žodžiui garsas ar panašiai). Psichoanalizės mokymas
apie riktus remiasi tuo, jog žmogaus pasąmonė norėjo pasakyti skirtingą
dalyką nuo to, ką buvo suplanavusi sąmonė, todėl atsitiko konfliktas
tarp jų ir žmogus galėjo kalbėdamas suklysti.

Vienas įdomiausių
skyrių man buvo skyrius apie sapnus. Patys sapnai atlieka „miego
saugotojo“ funkciją - jie bando patenkinti žmogaus poreikius, dėl kurių
žmogus negali ramiai miegoti. Todėl itin išalkę žmonės dažnai sapnuoja
maistą ir taip bent sapne patenkina savo poreikius. Gilesnė sapnų
analizė remiasi į visokius sąmonės ir pasąmonės konfliktus, nes sąmonė
cenzūruoja kai kurias idėjas (dažniausiai seksualumo), tad sapnai būna
iškraipomi ir poreikių (vėlgi dažniausiai seksualinių) pateikiamas
simboliais ir iš pirmo žvilgsnio mažai ką turi bendro su pagrindine
sapno idėja. Čia aišku prasideda visas „froidiškumas“, kai bet kuris
sapnas gali būti paaiškintas labai perversiškomis seksualinėmis
idėjomis (incestas, kastracijos baimė, dar krūvos visokių bjaurių
dalykų). Kuo toliau tuo gauruočiau.

Galiausiai dar yra skyrius
apie neurozes, kuriame apibrėžiama libido ir ego konflikto idėja, kuri
man pasirodė per ne lyg sudėtinga, bet nesu šio reikalo specialistas.
Kad ir kaip ten bebūtų, knyga tikrai naudinga ir įdomi, jau vien dėl
to, kad ji padarė didelę įtaką pasaulio (psichoanalizės) mokslui.

Rodyk draugams

Savaitgalio pramogos

Sekmadienį pirmą kartą gyvenime sėdėjau ant arklio. Na, esu vieną kartą kažkada vaikystėje kažkuriam kolūkyje ant darbinio arklio nugaros atsisėdęs, bet šį kartą su Indraja nuvykome į Riešės žirgyną.

Aišku, kaip pirmą kartą atsisėdus ant tokio gyvūno nugaros, tai iš manęs jojikas nelabai koks. Žirgas Hermis,
ant kurio sėdėjau, šitai greitai perprato ir nusprendė, jog manęs
klausyti nelabai yra reikalo, tad dažnai sukdavo ne ten kur reikia, o
už vis dažniausiai sustodavo kaip įbestas ir atsukęs kaklą į mane
klausiamai žvelgė rudomis akimis „Ko gi iš manęs nori? Tingiu tave čia
nešiot, gal tiesiog pasišildom prieš saulytę?“. Sunkiausia man buvo
priversti žirgą judėti, nes kad ir kiek spardai jam per šonus, jis
apsimeta, jog nejaučia. Aišku, ir spardau aš labai švelniai, nes negi
galima taip žiauriai su gyvūnu elgtis, nors tie žirgų prižiūrėtojai man
prikaišiojo mano švelnų baksnojimą kulnais į arklio šonus ir skatino
darbuotis įnirtingiau. Aš stengiausi, bet Hermis irgi buvo
užsispyrusiai tingus, bet jo kaltinti negalima, nes aš jo vietoje
būčiau elgęsis lygiai taip pat. Na, galbūt jeigu būčiau supratęs, koks
nepatyręs raitelis sėdi ant mano nugaros, tai dar kokį kartą būčiau
pasiledęs bėgti iš visų jėgų, kad jį šiek tiek pagąsdinti. Tiesa, vieną
kartą panašiai pasielgė ir Hermis, tik bėgo ne iš visų jėgų,
o lengva ristele, o aš pasielgiau kaip būtų pasielgęs kiekvienas
patyręs raitelis, kuriam nepatinka tokie žirgų karštakošiški
išsišokimai: įnirtingai traukiau vadžias, kas žirgų kalba reiškia
„dieve-mano-sustok-ką-DARAI-KUR-LEKI?!!“.

Bet apskritai, tai pasijodinėjimas buvo labai puikus. Kaip ir kol kas pats nuostabiausias oras šiais metais.

Rodyk draugams

Augimo ir vertės akcijos Lietuvoje

Praėjusią savaitę pribaigiau visus darbus, susijusius su tam tikru darbeliu universitetui,
kuriame nagrinėjau (na, „nagrinėjau“ turbūt per stiprus žodis – verčiau
būtų sakyti „vieną vakarą trumpai pažvelgiau“) akcijų skirstymo į augimo
ir vertės akcijas teoriją ir jos pritaikomumą Lietuvoje. Trumpo tyrimo,
kurį atlikau, rezultatai šiek tiek mane nustebino, ir patvirtino, jog
Lietuvoje lyg ir galioja tokios pačios tendencijos kaip ir vakarų
rinkose. Tyrimo metu buvo sudaryti portfeliai iš „augimo“ ir „vertės“
akcijų, o kiekvienais metais (nuo 2002 iki 2005 metų) „vertės“ akcijų
portfelis užtikrino didesnę investicijų grąžą nei „augimo“. Akcijos į
portfelius buvo atrinktos naudojantis tik kainos ir buhalterinės akcijos
vertės (P/BV, price to book value) santykiu: dešimt didžiausių
šį rodiklį turinčių akcijų pateko į „augimo“ portfelį, o dešimt
mažiausių – į „vertės“. Savaime suprantama, duomenų yra per mažai, kad
būtų galima daryti statistiškai pagrįstas išvadas, o be to finansų
rinkose teorijos dažniausiai veikia tik trumpą laiką, tad prognozuoti,
ar ši tendencija išliks ir ateityje būtų neprotinga.

Rodyk draugams

Idėjų perteklius

Seth Godin rašo, jog
jeigu nori pagauti savo sėkmę verslo pasaulyje, tereikia išsiaiškinti,
kas yra daroma „visada“ ir daryti visiškai priešingai. Štai pavyzdžiui „dantų pasta visada būna tūbelėse“ arba „skambinant viršininkui visada atsiliepia sekretorė“. Kodėl nesugalvojus dantų pastos dėžutėje arba pačiam neatsiliepus į visus skambučius asmeniškai?

Problema tame, kad kaip rašė berods tas pats Seth Godin, idėjų niekada netrūksta, nes sugalvoti idėją yra labai paprasta. Netgi sugalvoti labai gerą idėją
yra nesunku. Sunkiausia įdėti krūvą pastangų tą idėją įgyvendinant.
Galiu sugalvoti sukurti naują kompaniją, kuri užsiimtų tik internetine
bankininkyste, arba privačia greitaja medicinine pagalba, arba tik
pardavinėtų dantų pastą dėžutėse, bet bet kuriai iš šių idėjų
įgyvendinti riekia milžiniškų pastangų ir daug daug įdėto darbo: rinkos
tyrimams, kapitalo paieškai, klientų įtikinimui, darbuotojų samdymui ir
dar begalei kitų problemų, kurios iškils idėją įgyvendinant, spręsti,
kol bus galima ramia sąžine pasakyti „aš iš savo idėjos sukūriau verslą“. Idėjos yra pigios. Pastangos joms įgyvendinti brangiai kainuoja.

Rodyk draugams

Kwiki

Šiandien darbe pasikūriau dar vieną nedidelę wiki
sistemėlę visokiems greitiems užrašams susikategorizuoti. Savaime
suprantama (na, savaime suprantama, jeigu pažįstate mane), ji rašyta
Perlu. Labiausiai maloniai nustebino jos įdiegimas. Tereikia
instaliuotis modulį per CPAN ir parašyti tris eilutes konsolėje:

moxliukas@bluecarrot:~$ mkdir public_html/kwikimoxliukas@bluecarrot:~$ cd public_html/kwikimoxliukas@bluecarrot:~/public_html/kwiki$ kwiki-installKwiki software installed! Point your browser at this location.

Paprasčiau nebūna. Beje, ši wiki sistema vadinasi Kwiki, o ją galima rasti čia.

Rodyk draugams

Dale Carnegie: Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms

Savaitgalį suskaičiau Dale Carnegie knygą „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, apie kurią
buvau girdėjęs jau seniai, tačiau mane visad atbaidydavo keistas jos
pavadinimas, kuris atrodytų lyg ir pranašauja, jog tarp knygos viršelių
slėpsis lėkštas tekstas savimi pasitikėjimą praradusiems žmonėms. Šį
kartą visgi nusprendžiau šią knygą paskaityti, juolab, kad lygiai tokias
nuostatas apie šią knygą turėjo ir Paul Graham, tačiau jam knyga patiko.

Tiesa, ši
knyga tikrai lengvo stiliaus, bet jos turinys įdomus, kupinas pavyzdžių,
ir moko vieno svarbaus dalyko: bendraujant su kitu žmogumi, reikia bent
jau pabandyti įsijausti į jo padėtį, į jo mąstyseną – tiktaip bus galima
jį suprasti, ir priversti tavimi pasitikėti. Ypač svarbu ir išklausyti
kitą žmogų jam neprieštaraujant, o visa tai pagardina ir dar vienas
patarimas: „šypsokis“. Reikės dažniau juo pasinaudoti.

Rodyk draugams

Aptvarkiau šabloną

Aptvarkiau šito weblogo šabloną, ir atrodo teks man juo naudotis laikinai, kol vėl neveikia tikrasis weblogas. Hmm, atrodo EnC dažnai šiais laikais atostogauja ir nebeprižiūri serverio :/

Rodyk draugams

Testuoju

Ne, tikrai, aš čia tik testuoju, ir nesiruošiu pildyti dienoraščio čia, kai turiu tokį puikų adresu http://moxliukas.esu.as
 

Rodyk draugams